Periprostetinių šlaunikaulio lūžių pirminių bei pakartotinių operacijų LSMUL Kauno klinikose 2019-2023m. analizė

Temos aktualumas Pacientai, patyrę šlaunikaulio periprostetinį lūžį, dažnai pasižymi vyresniu amžiumi, prasta kaulo kokybe bei sunkesnėmis gretutinėmis ligomis. Šios temos problemiškumą didina ir tai, jog literatūroje stebimas didelis mirštamumo ir komplikacijų dažnis po minėtosios traumos. Priklausomai nuo periprostetinio lūžio tipo, lokalizacijos, kaulo kokybės ir implantuotų endoprotezų komponentų stabilumo, gali būti pasirenkamas skirtingas osteosintezės ar revizinio endoprotezavimo metodas. Todėl yra labai svarbu nustatyti rizikos veiksnius reoperacijai po šlaunikaulio periprostetinių lūžių osteosintezės ar revizinio endoprotezavimo. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti komplikacijų dažnį po pirminės periprostetinio šlaunikaulio lūžio osteosintezės ar revizinio endoprotezavimo. Nustatyti rizikos veiksnius reoperacijai po pirminės periprostetinio šlaunikaulio lūžio osteosintezės ar revizinio endoprotezavimo. Tyrimo metodai Buvo atliktas restrospektyvusis tyrimas, kurio metu analizuoti 136 pacientų, 2019-2023m. laikotarpiu operuotų LSMUL Kauno klinikose, duomenys. Į tyrimą įtraukti vyresni nei 18 metų asmenys, kuriems buvo atlikta osteosintezė ar revizinis endoprotezavimas dėl diagnozuoto šlaunikaulio periprostetinio lūžio, taip pat ir reoperacijos dėl pirminės operacijos komplikacijų. Visi į tyrimą įtraukti pacientai turėjo bent 1 metų laikotarpio sekimą po pirminės šlaunikaulio periprostetinio lūžio osteosintezės ar revizinio endoprotezavimo. Buvo renkami demografiniai ir klinikiniai duomenys – amžius, lytis, ASA klasė, radiologiniai vaizdai, osteosintezei ar reviziniam endoprotezavimui pasirinktos konstrukcijos ar implantai. Periprostetiniai lūžiai buvo suklasifikuoti remiantis Vancouver bei Lewis and Rorabeck ir Su and Associates‘ klasifikacijomis. Duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel“ programinę įrangą bei „IBM SPSS Statistics 30.0“ statistinių duomenų analizės paketą. Rezultatai Tyrime analizuoti 136 pacientai, kuriems dėl šlaunikaulio periprostetinio lūžio buvo atlikta osteosintezė ar revizinis endoprotezavimas. Daugiausiai pacientų periprostetinį šlaunikaulio lūžį patyrė nukritę – 124 pacientai (91,2 proc.). Iš 136 pacientų daugiausiai buvo įvertinti 3 ASA klase – 78 (57,4 proc.). Iš 136 pacientų 77 (56,6 proc.) buvo protezuotas klubo sąnarys, 42 pacientams (30,9 proc.) kelio sąnarys, ir 17 (12,5 proc.) abu sąnariai. Iš 94 pacientų, kuriems buvo implantuotas klubo sąnario endoprotezas, daužniausiai stebėtas Vancouver C tipo lūžis – 29 (21,3 proc.). Iš 54 pacientų, kuriems buvo implantuotas kelio sąnario implantas ir periprostetinis lūžis buvo stebėtas distalinėje šlaunikaulio dalyje, dažniausi buvo Rorabeck B tipo lūžiai – 45 (83,3 proc.), ir Su I tipo lūžiai 34 (63,0 proc.). Iš 136 pacientų dėl komplikacijų reoperuoti buvo 26 pacientai (19,1 proc.). Dažniausia komplikacija buvo pakartotinis lūžis 17 (65,4 proc.), 5 pacientai (19,2 proc.) buvo reoperuoti dėl infekcijos, 3 pacientai (11,5 proc.) dėl klubo sąnario nestabilumo ir 1 pacientas (3,8 proc.) dėl aseptinio endoprotezo išklibimo. Iš 136 pacientų, 78 (57,4 proc.) buvo atlikta osteosintezė, 53 (39 proc.) – revizinis endoprotezavimas ir 5 (3,7 proc.) pasirinkta mišri metodika, taikant abu pastaruosius komponentus. Dažniau reoperuoti buvo pacientai, kuriems periprostetinio šlaunikaulio lūžio metu buvo implantuoti klubo bei kelio sąnarių endoprotezai, iš 17 reoperuoti 7 (41,2 proc.) (p = 0,044). Vertinant riziką reoperacijai tarp skirtingų Vancouver klasifikacijos tipų, ši statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,35). Pacientai, kuriems prieš periprostetinį lūžį pirminio endoprotezavimo metu jau buvo implantuoti reviziniai endoprotezai, buvo reoperuojami dažniau, iš 8 reoperuoti 4 (50 proc.) (p = 0,022). Rizika reoperacijai tarp pacientų, pasižyminčių skirtingomis ASA klasėmis, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,636). Pacientai, kuriems periprostetinis šlaunikaulio lūžis buvo operuotas taikant revizinį endoprotezavimą, buvo dažniau reoperuoti dėl infekcijos, iš 12 reoperuoti 4 (33 proc.) (p = 0,015). Tarp lyčių rizika reoperacijai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,298). Išvados, rekomendacijos Daugiausiai pacientų, kuriems buvo atlikta reoperacija, reoperuoti buvo dėl pakartotinio lūžio. Dažniau reoperuoti buvo pacientai, kuriems periprostetinio šlaunikaulio lūžio metu buvo implantuoti ir klubo, ir kelio sąnarių endoprotezai (p = 0,044). Pacientai, kuriems prieš periprostetinį lūžį pirminio endoprotezavimo metu jau buvo implantuoti reviziniai endoprotezai, buvo reoperuojami dažniau (p = 0,022). Pacientai, kuriems periprostetinis šlaunikaulio lūžis buvo operuotas taikant revizinį endoprotezavimą, buvo dažniau reoperuoti dėl infekcijos (p = 0,015).

Récupéré en direct depuis OpenAlex et désinversé. Les résumés ne sont pas conservés dans cette base de données : les index inversés représentent 8,6 Go des 9,3 Go de texte de la base, et le serveur dispose de 13 Go libres.